Kodėl pastatų energinis naudingumas svarbus

Aukštesnės klasės pastatai suvartoja žymiai mažiau energijos šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui. 

Energiškai efektyvūs pastatai pasižymi geresne šilumine izoliacija ir sandarumu, todėl juose lengviau palaikyti stabilią temperatūrą. Kartu su rekuperacine vėdinimo sistema užtikrinamas nuolatinis šviežio oro tiekimas, suvaldomas drėgmės lygis bei išvengiama pelėsio rizikos.

Aukštos energinės klasės (A, A+, A++) pastatai rinkoje išlaiko aukštesnę vertę, yra lengviau parduodami bei išnuomojami.

Mažesnis energijos suvartojimas reiškia mažesnę ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisiją. Naudojant atisnaujinančius energijos šaltinius ir fektyvius įrenginius, prisdedama prie anglies dvideginio pėdsako mažinimo bei tvaresnio išteklių naudojimo.

Pastato energinio naudingumo klasės

 
Pastato energinio naudingumo klasė - pagal energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertes ir reglamento reikalavimus nustatyta pastato energinio naudingumo klasė.

A++ klasė

Ypatingai aukšto energinio naudingumo (beveik nulinės energijos) pastatai, kuriuose didžiają dalį suvartojamos energijos pagamina atisnaujinantys šaltiniai (pvz. saulės elektrinės ar šilumos siurbliai). Tai itin sandarūs, piuikiai apšiltinti ir privalomai efektyvią rekuperacinę sistemą turintys šiuolaikiniai statiniai.

A+ klasė

Labai aukšto energinio naudingumo pastatai, pasižymintys itin mažomis šildymo sąnaudomis ir aukštu sandarumu. Nuo A++ klasės skiriasi kiek nuoseklesniais reikalavimais atsinaujinančios energijos daliai ir kiek žemesniu privalomu rekuperacijos naudingumo koeficientu.

A klasė

Aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose užtikrinamas geras sandarumas ir mažos šilumos netektys per atitvaras. Šiuose pastatuose jau būna mechaninė vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu (rekuperacija).

B klasė

Energiškai efektyvūs, kokybiškai pastatyti ar renovuoti pastatai, atitinkantys iki 2016 m. galiojusius naujai statomų namų standartus. Jie užtikrina gerą šiluminį komfortą ir vidutiniškas, bet stabilias eksploatacijos sąnaudas.

C klasė

Vidutinio energinio efektyvumo pastatai, dažniausiai atitinkantys 2006-2013 m. statybos arba iš dalies renovuotų namų lygį. Šildymo sąnaudos čia yra vidutinės, tačiau sandarumas ir šiluminė varža gerokai atsilieka nuo šiuolaikinių reikalavimų.

D klasė

Žemo energinio efektyvumo pastatai. Jie pasižymi juntamais šilumos nuostoliais per langus bei sienas ir deidesnėmis nei vidutinėsšildymo sąnaudomis.

E klasė

Neefektyvūs pastatai, būdingi senos statybos tipiniams gyvenamiesiems namams ar sodyboms su senais mediniais langais ir nešiltintomis atitvaromis. Šildymo išlaidos čia yra didelės, o patalpose žiemą dažnai trūksta šiluminio komforto.

F klasė

Labai neefektyvūs pastatai, turintys didžiulius šilumos nuostolius dėl visiškai nešiltintų konstrukcijų ir nusidėvėjusių langų ir durų. Juose sunaudojamas didelis kiekis energijos, o vidaus mikroklimatas yra prastas.

G klasė

Žemiausia energinio naudingumo klasė, priskiriama visiškai nešiltintiems, avarinės ar itin prastos būklės pastatams. Energijos sąnaudos šildymui čia yra ekstremaliai didelės, nes didžioji dalis šilumos iš karto nuteka į aplinką.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas

Teisės aktų reglamentuota procedūra, apimanti pastato energijos suvartojimo nustatymą, pastato energinio naudingumo įvertinamą ir priskyrimą prie energinio naudingumo klasės, taip pat pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimą. 

Pastato energinis naudingumas, apskaičiuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė.

Kas atlieka sertifikavimą

Pastato energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuotas ekspertas, kuriam  pastato statytojas, savininkas arba jų įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo pateikia visus energinio naudingumo sertifikavimui būtinus duomenis apie pastatą ir paveda jam atlikti šio pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbus.

Sertifikavimo darbus atliekame greitai ir efektyviai pagal LR statybos įstatymo ir statybos techninius reglamentus bei naudojame akredituotas sertifikavimo programas ir metodikas.

Kada ir kodėl reikalingas sertifikatas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas: 

1) užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

2) užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;

 4) didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

Taikomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai pagal statybą leidžiantį dokumentą

Statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2021 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

Statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2018 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.

Statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.

Statomų pastatų, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.

Naujų pastatų ar pastato dalių, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo (iki 2010 m. spalio 1 d.) arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o kai minėti dokumentai neprivalomi, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas atliekamas rangos būdu) yra po 2006 m. sausio 4 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.